page_banner

Naujienos

Dietos ir mankštos vaidmens mažinant depresijos simptomus tyrinėjimas

Depresija yra dažna psichinės sveikatos būklė, kuri gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui. Norint anksti diagnozuoti ir tinkamai gydyti, labai svarbu suprasti pagrindines depresijos priežastis ir simptomus. Nors tikslios depresijos priežastys vis dar tiriamos, manoma, kad tokie veiksniai kaip cheminis disbalansas smegenyse, genetika, gyvenimo įvykiai ir sveikatos būklės gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Atpažinti tokius simptomus kaip nuolatinis liūdesys, susidomėjimo praradimas, nuovargis, miego sutrikimai ir pažinimo sunkumai yra labai svarbūs norint ieškoti pagalbos ir pradėti sveikimo kelionę. Tinkamai paramai ir gydant, depresija gali būti veiksmingai valdoma, todėl asmenys gali atgauti savo gyvenimo kontrolę ir pagerinti bendrą sveikatą.

Kas yra Depresija

Depresija yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai daugiau nei tiesiog liūdesys ar nusilpimas; tai nuolatinis beviltiškumo jausmas, liūdesys ir susidomėjimo veikla, kuri kažkada buvo maloni, praradimas.

Taip pat gali sutrikti mąstymas, atmintis, valgymas ir miegas. Depresija gali smarkiai paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą, santykius ir bendrą sveikatą.

Kas yra Depresija

Depresija gali turėti įtakos bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar socialinės ir ekonominės padėties. Yra daug veiksnių, kurie prisideda prie depresijos išsivystymo, įskaitant genetinius, biologinius, aplinkos ir psichologinius veiksnius. Nors kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu patiria liūdesį ar liūdesį, depresijai būdingas atkaklumas ir intensyvumas. Tai gali trukti savaites, mėnesius ar net metus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra asmeninė silpnybė ar charakterio trūkumas; Tai liga, kurią reikia diagnozuoti ir gydyti.

Pagrindinės depresijos priežastys ir simptomai

Depresijos priežastys

Smegenų cheminis disbalansas: neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, o šių cheminių medžiagų disbalansas gali prisidėti prie depresijos vystymosi.

Genetika: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių šeimoje yra buvę depresijos atvejų, yra labiau linkę patys patirti šią būklę.

Gyvenimo įvykiai ir išgyvenimai: Trauminiai įvykiai, tokie kaip mylimo žmogaus netektis, išsiskyrimas ar darbo praradimas, gali sukelti liūdesio ir beviltiškumo jausmą, kuris, jei nebus išspręstas, gali išsivystyti į depresiją. Lėtinis stresas, pavyzdžiui, nuolatiniai finansiniai sunkumai ar santykių problemos, taip pat gali turėti įtakos depresijos vystymuisi.

 Sveikatos sąlygos: Lėtinės ligos, tokios kaip vėžys, diabetas ir širdies ligos, gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei sveikatai ir prisidėti prie depresijos vystymosi. Taip pat hormoniniai pokyčiai, tokie kaip nėštumo ar menopauzės metu, taip pat gali padidinti depresijos riziką.

Pagrindinės depresijos priežastys ir simptomai

Depresijos simptomai

● Nuolatinis liūdesys arba prasta nuotaika

● Susidomėjimo ir laimės praradimas

● Nuovargis ir energijos trūkumas

● Miego sutrikimai

● Apetito ar svorio pokyčiai

● Sunku susikaupti ir priimti sprendimus

● Kaltės ar bevertiškumo jausmas

● Mintys apie mirtį ar savižudybę

● Fizinės problemos, tokios kaip galvos skausmas, virškinimo sutrikimai ir nepaaiškinamas skausmas

Kaip mankšta ir dieta gali kovoti su depresija 

Sveika ir gerai subalansuota mityba

● Omega-3 riebalų rūgštys

Sveika mityba suteikia būtinų maistinių medžiagų ir vitaminų, kurių reikia normaliai smegenų veiklai. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, skumbrės ir sardinės, buvo veiksmingos mažinant depresijos simptomus. Šių nepakeičiamų riebalų rūgščių taip pat yra graikiniuose riešutuose, chia sėklose ir linų sėmenyse. Šių maisto produktų įtraukimas į savo mitybą gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti smegenų veiklą.

● Vaisiai ir daržovės

Dėmesys įvairiems spalvingiems vaisiams ir daržovėms užtikrina visišką vitaminų, mineralų ir antioksidantų suvartojimą. Žaliosiose lapinėse daržovėse, tokiose kaip špinatai ir kopūstai, yra daug folio rūgšties, kuri gali pagreitinti medžiagų apykaitos procesus smegenyse, palengvinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą smegenų sveikatą. Be to, valgant maistą, kuriame gausu antioksidantų, tokių kaip uogos, juodasis šokoladas ir špinatai, gali padėti kovoti su oksidaciniu stresu smegenyse, kuris siejamas su padidėjusia depresijos rizika.

● Nesmulkinti grūdai

Norint palaikyti gerą nuotaiką, labai svarbu išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Vengiant saldžių maisto produktų ir rafinuotų angliavandenių, tokių kaip balta duona ir pyragaičiai, galima išvengti greitų cukraus kiekio kraujyje svyravimų, kurie gali neigiamai paveikti nuotaiką ir energijos lygį. Ir atvirkščiai, į savo racioną įtraukę sudėtingų angliavandenių, tokių kaip nesmulkinti grūdai, ankštiniai augalai ir daržovės, galite užtikrinti nuolatinį energijos išsiskyrimą. Nesmulkinti grūdai turi žemą glikemijos indeksą, o tai reiškia, kad jie lėtai išskiria energiją ir užtikrina nuolatinį energijos tiekimą. Šis pagerintas cukraus kiekis kraujyje padeda geriau reguliuoti nuotaiką.

● Liesūs baltymai

Subalansuota mityba turėtų apimti pakankamai baltymų. Baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui, liesos mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų, valgymas gali padėti reguliuoti neuromediatorių, įskaitant serotoniną, dopaminą ir norepinefriną, gamybą smegenyse. Šie neurotransmiteriai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir nuotaiką. Pakankamas baltymų kiekis dietoje gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su depresija.

Sveika ir gerai subalansuota mityba

sveiką gyvenimo būdą

● Laikykitės sveiko miego įpročių: tinkamas ir ramus miegas yra būtinas tinkamai smegenų veiklai ir emocinei gerovei. Reguliarus miego grafiko sudarymas ir ramaus miego laiko nustatymas gali žymiai pagerinti miego kokybę. Vengti ekranų, kofeino ir stimuliuojančios veiklos prieš miegą gali paskatinti atsipalaiduoti ir geresnį miegą, todėl smegenys gali pasikrauti ir atsistatyti.

● Kurkite tinklą: sveikų santykių kūrimas ir socialinės paramos ieškojimas yra labai svarbūs sveikstant. Apsupimas supratingais ir empatiškais draugais, šeima ar paramos grupėmis gali suteikti nusiraminimo ir priklausymo jausmo. Dalijimasis patirtimi, padrąsinimas ir žinojimas, kad nesate vienas, gali būti neįtikėtinai įgalinantis.

● Sąmoningumas ir rūpinimasis savimi: sąmoningumo praktika gali padėti nutraukti šį ratą ir sutelkti dėmesį į čia ir dabar. Įtraukus tokias veiklas kaip meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ar žurnalų rašymas gali ugdyti savimonę ir skatinti ramybės jausmą. Be to, reguliariai rūpindamiesi savimi, pavyzdžiui, maudydamiesi atpalaiduojamoje vonioje, užsiimdami pomėgiu ar užsiimdami džiaugsmą teikiančia veikla, asmenys gali teikti pirmenybę savo psichinei ir emocinei sveikatai.

Reguliariai mankštinkitės

Reguliariai mankštinkitės

Pratimai jau seniai pripažinti dėl teigiamo poveikio fizinei sveikatai, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai taip pat gali būti veiksminga priemonė psichikos sveikatos būklei, pavyzdžiui, depresijai, valdyti. Reguliariai mankštinantis smegenyse išsiskiria endorfinai – geros savijautos cheminės medžiagos, kurios gali pagerinti mūsų nuotaiką ir palengvinti depresijos simptomus. Be to, fizinis aktyvumas padidina kraujotaką, aprūpindamas smegenis daugiau deguonies ir gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, taip skatinant sveikesnę neurologinę aplinką.

Kasdienės mankštos, nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivaikščiojimas, bėgiojimas ar dalyvavimas grupinėje kūno rengybos veikloje, gali suteikti žmonėms struktūros ir pasiekimų pojūtį. Fiziniai pratimai taip pat padidina kraujo apytaką, todėl daugiau deguonies patenka į smegenis, todėl pagerėja koncentracija, atmintis ir bendra pažinimo funkcija. Greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ir net tokia veikla kaip joga ir pilatesas gali būti puikūs jūsų psichinei sveikatai.

Valdymas ir gydymas

Svarbu pažymėti, kad ne visi, sergantys depresija, patiria visus simptomus, o simptomų sunkumas ir trukmė skiriasi kiekvienam asmeniui. Jei kas nors ilgą laiką jaučia kelis iš šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Be to, depresijos gydymas dažnai apima psichoterapijos, vaistų ir gyvenimo būdo pokyčių derinį.

●Psichoterapija, pvz., kognityvinė elgesio terapija (CBT), gali padėti asmenims atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, sukeliantį depresiją.

●Antidepresantai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali padėti atkurti cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse ir palengvinti depresijos simptomus. Tarp jų,Tianeptino sulfatasyra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir antidepresantas. Kaip netradicinis antidepresantas, jo veikimo mechanizmas yra pagerinti nuotaiką ir nuotaikos būsenas, didinant hipokampo neuronų sinapsinį plastiškumą. Tianeptino hemisulfato monohidratas taip pat naudojamas nerimo ir nuotaikos sutrikimams gydyti.

● Sveikų įpročių perėmimas ir sveikas gyvenimo būdas gali būti galingi įrankiai šiai psichikos sveikatos būklei įveikti. Reguliariai mankštindamiesi, valgydami subalansuotą mitybą, pirmenybę teikdami kokybiškam miegui, ieškodami socialinės paramos, dėmesingi ir rūpindamiesi savimi, asmenys gali imtis svarbių žingsnių sveikimo link.

Kl .: Ar dieta ir mankšta tikrai gali padėti sumažinti depresijos simptomus?
A: Taip, keli tyrimai rodo, kad sveika mityba ir reguliari mankšta gali būti naudinga mažinant depresijos simptomus. Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali teigiamai paveikti psichinę sveikatą ir prisidėti prie bendros gerovės jausmo.

K: Kaip mankšta padeda sergant depresija?
A: Nustatyta, kad mankšta išskiria endorfinus, kurie yra nuotaiką gerinančios cheminės medžiagos mūsų smegenyse. Tai taip pat padeda sumažinti uždegimą, skatina geresnį miegą ir didina savigarbą. Reguliarus pratimas gali padidinti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, gamybą, kurie dažnai būna nesubalansuoti depresija sergantiems asmenims.

Atsakomybės apribojimas: šis straipsnis skirtas tik bendrajai informacijai ir neturėtų būti suprantamas kaip joks medicininis patarimas. Dalis tinklaraščio įrašų informacijos gaunama iš interneto ir nėra profesionali. Ši svetainė yra atsakinga tik už straipsnių rūšiavimą, formatavimą ir redagavimą. Tikslas perteikti daugiau informacijos nereiškia, kad sutinkate su jos nuomone ar patvirtinate jos turinio autentiškumą. Visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu prieš naudodami bet kokius papildus arba keisdami savo sveikatos priežiūros režimą.


Paskelbimo laikas: 2023-10-10